Šią paskaitą turbūt galima apibūdinti fraze "O tuo metu vakaruose...". Sovietinio kino aptarimas neįmanomas nepaminint ir nepalyginant jo su tuo, kokį kiną kūrė nacistinė Vokietija. Todėl paskutiniąją šio sezono paskaitą paskyrėme genialiai Vokietijos dokumentinio kino režisieriai Leni Ryfenstal.
Ši kūrėja iš esmės atitinka renesansinio žmogaus apibrėžimą: pradėjo karjerą kaip baleto šokėja, nusitraukusi raiščius ir nebegalėdama šokti, persimetė į alpinizmą, o kino režisūra susidomėjo tada, kai susirgus režisieriui turėjo jį laikinai pakeisti. Po II pasaulinio karo Leni Ryfenstal buvo labai aršiai puolama ir kaltinama nacizmo propagandos skleidimu. Todėl kuriam laikui kino atsisakė, ir greitai išgarsėjo kaip fotografė. Tačiau jos meile iki gyvenimo galo išliko kinas - paskutinį filmą ji sumontavo 2000 metais, kai jai buvo jau 99 metai.
Leni Ryfenstal filmai "Valios triumfas" (dokumentinis filmas apie Nacių suvažiavimą Niurnbege) bei Olimpija (dokumentinis filmas apie Niurnbergo olimpiadą) yra pripažinti kaip turbūt (mene dažnai reikia rašyti - turbūt) geriausias propagandinis filmas ir geriausias filmas apie sportą. Paskaitoje analizuojame jų ištraukas, vedame paraleles su Sergejaus Ezenšteino montavimo mokykla.
Mokytojas
