Šioje paskaitoje tęsėme pažintį su Lietuvos kino istorija. Nors dėl resursų trūkumo ji buvo gana skurdi, tačiau ir čia galima rasti tokių perliukų kaip Stasio Ušinsko "Storulio sapnas", kuriame psichodelija persipina su visuomenės kritika.
Smagu matyti, kaip tarpukario temos išlieka aktualios ir šiandien. Tačiau deja daug daugiau medžiagos mus pasiekia iš LTSR laikų. Tuo metu kinas, tiek "dokumentis" (rašome kabutėse, nes nemažai tos dokumentikos buvo tiesiog suvaidinta), tiek vaidybinis, buvo vienas iš pagrindinių propagandos įrankių. Sovietų sąjunga išties turėjo stiprią kino mokyklą, kuri technologinį atsilikimą kompensavo tikrai genialiu montavimu (garsiausias to pavyzdys - Sergejaus Ezenšteino filmai "Šarvuotis Potiomkinas" ir "Spalis"). Beje, spalva kino istorijoje pirmą kartą panaudota būtent filme "Šarvuotis Potiomkinas", kur laivo vėliava buvo nudažyta raudonai.