II pasaulinio karo metu fotografija buvo naudojama daugiausiai ne meno, bet propagandos arba dokumentavimo tikslais. Žudynių, ypač - Holokausto - nuotraukų yra išlikę labai mažai, tačiau keletą pavyzdžių (daugiausiai iš Kauno "Lietūkio garažo" bylos) Ričardas aptaria.
Įdomu tai, kad fotografiją naudojo ir Lietuvos partizanai, kurie, ypač po 1947-ųjų, labai pamėgo fotografuotis. Greičiausiai partizanų vadovybė suprato, kad fizinį karą pralaimės, todėl stengėsi palikti kuo daugiau įrodymų apie savo pasipriešinimo kovą - kad atmintis išliktų kuo ilgiau. Galiausiai aptarėme ir garsiausio pasaulyje (ir turbūt mažiausiai žinomo Lietuvoje) Lietuvos fotografo Izraelio Bidermano gyvenimo istoriją ir kūrybą. Gimęs Marijampolėje, jis, 19 metų vaikinas, nemokėdamas kalbos ir be pinigų iškeliavo į Paryžių, kur, ypač po II pasaulinio karo, tapo pasaulinio lygio fotografijos žvaigžde. Ir nepaisant nieko, iki pat gyvenimo galo savo vardą ir pavardę rašė sulietuvintai.
Mokytojas
