Tai yra tiesioginės transliacijos įrašas.
Ar kada susimąstėte, kokius žaidimus su jumis žaidžia vidinis kritikas? „Neverta net pradėti”, „aš vis tiek nepasieksiu tiek, kiek kiti“ - dažnai tai būna mūsų vidinio kritiko žodžiai, kuriuos lydi stiprūs gėdos, kaltės jausmai.
Kaip dažnai leidžiate sau svajoti, koks būtų gyvenimas, jei vis tik išdrįstumėte nepaklusti savikritikai? Kokia laisve ir džiaugsmu šypsotumėtės? Koks stiprus, nuoširdus vidinis pasididžiavimas užplūstų širdį?
Deja, dažnai, vos tik pasiryžus svajoti apie kitokį gyvenimą, vėl įsijungia žlugdantis vidinio kritiko balsas, stabdantis žmogų nuo bet kokių pokyčių. Vidinis kritikas sufleruoja apie karčią gyvenimo realybę, kurioje derėtų giliai paslėpti savo svajones iki kito karto, kol vėl išdrįsime svajoti.
Savikritikos vedini nedrįstame inicijuoti pokyčių, siekti tikslų - įstringame uždarame ribotų pasirinkimų ir galimybių rate.
Tiesa tokia, kad tik pats žmogus gali pasikeisti, pagaliau nuspręsdamas keisti savo mąstymą ir elgesį.
Vidinis kritikas - tai ne mes. Tai tik iškreiptas ir netaisyklingas mąstymo modelis, kuris gali būti keičiamas.
Kiekvieną kartą, išsakę sau kritiką, paklauskime savęs - kam man to reikia? Kodėl aš renkuosi tokį gyvenimą? Kada man keistis, jei ne dabar?
Ši paskaita skirta kiekvienam, susiduriančiam su slegiančiomis, kritikuojančiomis mintimis, kurios kelia įtampą ir stabdo nuo pačiam žmogui naudingų sprendimų priėmimo.
Seminaro metu: